Šiame skyriuje norime jums pristatyti keletą Jolantos Toločkaitės kūrinių. Jolanta yra tikinčioji į Jėzų, šiuo metu gyvena Švedijoje.
Apie save Jolanta rašo taip:
…Esu tikinti, dažnai skaitau Dievo žodį, mastau apie JĮ, tai iš Dievo Malonės pradėjau rašyti eilėraščius Bibline tematika. Esu išleidusi poezijos knygutę „Kada sunku tau bus širdy…”
… Šiandien mano tikslas skelbti Evangeliją, kad Viešpats vaduotų žmones iš amžinosios pražūties, kad susimąstytų apie savo gyvenimo prasmę ir keistųsi jų gyvenimai Dievo šviesoje.
… Kaip mano prisistatymas gal tiktų šis eiliuotas kalbėjimas:
KAIP NERAŠTINGAS ŽVEJYS PRABILAU,
TAI, KĄ KALBĖJO ŠIRDIS – SURAŠIAU.
KĄ GYVENIME TEKO PATIRTI,
EILEMIS PABANDŽIAU AŠ PRABILTI.
Ačiū Tau, Dievuli
Ačiū Tau, Dievuli, už saulę ir mėnulį.
Ačiū Tau, Dievuli, už gyvastį ir svajones.
Ačiū Tau už mamą ir už stebuklą mažą.
Ačiū Tau už gėrį, nes tik tavo dėka jis yra.
Ačiū Tau už meilę, nes tik Tu išmokei mus mylėti.
Ačiū tau už atgailą ir viltį, tik tu išmokei mus visa tai pažinti, kai pasigailėjai.
Mylim Tave, Dievuli, nes tik tavo meilė ir kantrybė neišsenkama.
-JolantA.
***
Eilėraštyje „Ačiū Tau, Dievuli” stengiausi pamatyti viską tarsi būdama vaikas, kuris nori patikti Dievui, ir kuris kreipiasi į mamą ar tėtį švelniai, sakydamas „mamyte“. JolantA
Baltas sniegas, baltos lankos
Baltas sniegas, baltos lankos,
baltos pievos, baltos avys,
baltos rankos…
Tik širdis apšalus, sušildyk ją ašara tyra.
Dovanok šypseną pasauliui.
Dovanok meilę gyvenimui, dėl Dievo ji tam skirta.
Neužgniaužk jausmų, sušuk garsiai – aš myliu pasaulį!
Nes Dievas myli mus visus…
-JolantA.
Balti stulpai, balti stogai…
Balti stulpai, balti stogai…
Kaminėliai rūkstantys, kvepia ten pyragais gardžiais.
Skamba giesmės namuos.
Šlovinkim Viešpatį, dėl Jo ši diena,
dėl Jo ir dziugaukim, Jam puota paruoškim,
giesmes gražiausias giedokim,
Jam savo širdis padovanokim.
Juk Jo gimimo diena!
-JolantA.
Džiaugiuos Tave suradus
Džiaugiuos Tave suradus, išgydei širdį man.
Džiaugiuos Tave suradus, išmokei Tu mylėt mane.
Džiaugiuos Tave suradus, taip gera mano širdyje.
O Tėve brangus, nebepaliksiu aš Tavęs, gera būti Tavo meilėje.
Kiek žvaigždžių danguje, tiek meilės Tavo širdyje.
Ačiū, kad leidai pajust tą meilę, kuria pamilai mus.
O, kad kiekvienas jaustų tai, ką aš jaučiu, kai esu su Tavimi kartu.
Būtų džiaugsmo ir meilės kupinas žmogus ir pasaulis šis tamsus.
Tuomet gėlės net šalčiausią žiemą pražystų, o Tavoji meilė sušildytų kiekvieną.
O kad taip būtų kiekvieną mielą dieną, kad žmogus gyventų ne tik šia diena,
bet su meilės kupina širdim kiekvienam.
Džiaugiuosi, kad Tave pažinau
Džiaugiuosi, kad Tave pažinau.
Ačiū, kad saulę virš debesų pakabinai,
kad aukojais ir mano kaltę išpirkai.
Nevertas aš Tavo malonės, nes nemokėjau,
blogio sėklą sėjau,
o Tu vistiek mane mylėjai…
Tu tobulas pavyzdys,
nes myli mus tokius, kokie mes esam,
su pliusais ir minusais…
Būna, nukrentam žemai,
bet Tu pakeli mus aukštai…
Mūsų širdyse meilę ir išmintį sėji.
-JolantA.
Esu tarp žemės ir dangaus
Esu tarp žemės ir dangaus.
Esu skrajojantis angelas.
Noriu pakeisti pasaulį, bet aš tik vienas.
Kitų sparnai nukrito, pagrobė juos tamsa
ir kasdieniai rūpesčiai.
Noriu juos pažadinti, pajudinti,
kad jie atmerktų akis,
visa pamatytų, atgal į burį sugrįžtų.
Bet jie manes nebepažįsta,
stumia šalin ir toliau miega…
Bandau padovanoti gėrį ir meilę,
bet jie pripažįsta tik smėlį.
Kaip pabudint pasaulį,
kai jis nenori pabusti,
kai jie nemato ir negirdi?
-JolantA.
Gyvenimas – tai troškimai ir svajos
Gyvenimas – tai troškimai ir svajos.
Gyvenimas – tai viltis, meilė ir kančia.
Mintys: gal rytoj viskas pasikeis?
Tave supa daugybė žmonių,
bet tu vistiek jautiesi vienišas
arba nesavame kailyje.
Jausmas, tas kvapas meilės ir laisvės,
bet nei vieno, nei kito neturi.
Tik tušti delnai, šilti jausmai
ir karštos ašaros.
Kažką sakai, tiesiog rėki,
bet niekas taves negirdi.
O gal gal rytoj viskas pasikeis?
Kažko trokšti, bet nesulauki…
Nebegalvok, Tiesiog Mylėk…
-JolantA.
Gyvenimas ne rožių žiedlapiais nuklotas
Gyvenimas ne rožių žiedlapiais nuklotas.
Lipam rožės stiebu,
o ties kiekvienu lapu – pilna spyglių.
Kol pasieksim rožės žiedą,
jeigu tik pasieksim,
dar tolimas etapas.
Apačioj – praraja,
Viršuj – saulė danguje.
-JolantA-
Ilgai laukiau tokių dienų
Ilgai laukiau tokių dienų.
Dabar aš virš debesų,
baltas angelas esu.
Visos dienos kylanti aušra,
saulė aukštai danguje,
šildanti mane.
Sakai nusvilsiu nuo saulės kaitros?
Ne, nebijau, šiandiena aš Dievo angelu tapau,
galiu pasitraukti nuo jos atokiau
ir pašokti pievoje tarp gėlių su „avinėliu“ kartu…
-JolantA.
Juoda tamsa, migla akyse
Juoda tamsa, migla akyse.
Ar aš aklas esu, ar kaip čia yra
– nebesuprantu.
Noriu šviesos, artumo dangaus,
amžinybės dovanos…
Bet kur aš prasmegau?
Vis noriu iškilt į paviršių,
kad šviesą išvyst,
įkvėpt šviežio oro,
bet vis įtraukė tamsa
gilyn mane į prarają.
Kur šviesos nėra,
kur piktybė rusena,
kur baimė tikra,
kur amžinybės nėra…
Ak, šaukiuos Tavęs, Viešpatie,
greičiau ištrauk mane iš čia,
neleisk nužudyt mano sielos
tamsos migloje.
-JolantA-
Kraujas liejas ne dėl Dievo
Kraujas liejas ne dėl Dievo.
Šį pasaulį šiuo metu valdo kunigaikštis,
Šėtonas jis vardu.
Dievas stebi mus visus,
atsakyt mums reiks už šiuos veiksmus…
Padaryti daug ką Dievas gali.
Bet ar bus iš to naudos?
Nepasimokys juk niekas tada.
Tai, broluži, ką darai, tik daryk gerai!
Kiekvienam pagal savo nuopelnus.
Ir Dievo teismas nebeužkalnų,
Atsakyt turėsi Tu!
-JolantA-
Meilė ir Pavydas
Meilė ir Pavydas,
tai du nesuderinami dalykai.
Meilė – padaryti kažką laimingu.
Pavydas – sudeginti meilę ir viską kas yra aplinkui.
-JolantA.